Žvejyba vakarų Lietuvoje

Pastaruoju metu turiu daug darbo, o ir asmeniniam gyvenimui laiko skirti reikia, tai dėl to kažkas turi nukentėti. Taip jau nutiko, kad tapo apleistas šis blog”as. Na bet stengsiuos kaip nors suspėti viską ir visos žvejybos bus aprašytos, nes dabar per pora savaičių atsilieka.

Balandžio 30 d. buvo mano gimtadienis, tačiau švenčiau tik gegužės 3 d. Na visų detalių nepasakosiu, tie kas buvo – žino, o kas ne tai turbūt gali kaltint tik save. Kita diena, gerai išsimiegoję, nutarėm, kad būtų neblogai į gamtą palėkti, šašlykų pasikepti, alaus atsigerti, na vienu žodžiu atgaivinti sielą ir kūną po baliaus. O kokia kelionė į gamtą, prie upės be meškerių! Apie 12 išvažiuojam, bet iškart susiduriam su problema. Kadangi važiuot nutarėm į Miniją netoli Sakučių, tai reikėjo pravažiuot per Rimkus (kas gyvena, netoli žino, ką reiškią dabar važiuot per ten). Negana to kad visas kelias ten remontuojamas, tai dar ir traukinys bandė iš vienų bėgiu į kitus persirikiuot. Po 15min. laukimo apsisukom ir nuvažiavom pro kitur – palei Vilhelmo kanalą.

Pagaliau Minija! Išsirenkam vietą – pievelė šalia upės, visur žalia, gražu, ir staliukas yra, atrodo kad geriau ir būt negali. O pasirodo gali, nes vienas dalykas iškart krito į akis – tai vis dažniau pasikartojantis reiškinys – šiukšlės. Jau beveik nebėra vietų, kur atvažiavus pirmiausia nereikėtų apsirinkti šiukšlių (gėda turėtų būt tiems, kas taip nesirūpina gamta!).

Na bet straipsnis ne apie tai, tam reiktų skirti visiškai atskirą straipsnį.

Oras buvo gan šiltas, ramus, tikėjomės gerų laimikių, o ir upė gan gili ir plati atrodė. Tačiau kelios valandos buvo beveik tuščios neskaitant kelių aukšlių, Paulius džiaugėsi ir jomis, senai jau svajojo jų pagaudyti. Jei nekimba, kažką daryti vistiek reikia, tai pasikepėm dešrelių, skaniai pavalgėm (nors nevisi) – visgi toks ir buvo pagrindinis tikslas – atgaivinti savo sielas ir kūnus.

Pirkom Nemateko ir Krekenavos parūkytas dešreles – tai skirtumas didžiulis. Krekenavos dešrelės – tai niekam tikusios, skonis toks, kad turbūt ir šuo nevalgytų! O Nemateko, tai gardžios, puikios dešrelės – ateity žinosim kokį produktą pasirinkti.

Po gardžios vakarienės vėl stojom prie meškerių. Ypatingų pasikeitimų nebuvo – kibo tos pačios aukšlės, vienas kitas plakiukas pasitaikė. Tačiau viskas pasikeitė, kai saulė pradėjo liestis (apie 21 val.) – pradėjo kibti stambesnės žuvys. Man pavyko suvilioti 2 kuojas ir vieną plakį, na o Pauliui ir Pavliui sekėsi kur kas geriau! Paulius suviliojo 2 karšius – apie 1,3-1,5 kilogramo, o Pavlis net 4, tačiau truputi mažesnius – apie 1 kg. Tik Skatui nepasisekė pagaut karšiuko (kaip ir man beje). Keista, kad visą dieną pralaukus ir nieko nepagavus, vakare tokie laimikiai per 1 valandą.

Kitą vakarą, su Povilu ir vėl buvom nuvažiavę į tą pačią vietą. Tik šį kartą jau atvažiavom ant vakaro. Scenarijus pasikartojo, apie 21 val. vėl prasidėjo kibimai, tik šį kartą kitoje stovykloje – pavyko man pagauti 2, ilgai lauktus karšius.

Tai tiek šiam kartui, iki susitikimo.

Raktažodžiai: karšių žūklė, karšių žvejyba, žūklė, žuklė minijoje, žūklė sakučiuose, žvejyba minijoje, žvejyba sakučiuose